Kibernetinis saugumas yra viena iš svarbiausių temų šiandieninėje visuomenėje, o technologijų plėtra šį klausimą tik dar labiau išryškino. Visuotinė skaitmenizacija atnešė didžiulį progresą, suteikdama naujų galimybių verslui, švietimui, komunikacijai ir kitoms sritims, tačiau tuo pačiu metu išaugo ir grėsmės, susijusios su kibernetiniu saugumu. Tai ne tik technologijų ekspertų problema, bet ir valstybės mastu svarbus klausimas, nes kibernetinės atakos gali turėti rimtų pasekmių tiek šalies ekonomikai, tiek nacionaliniam saugumui. Saulius Narbutas, kandidatas į Seimą, kuris yra žinomas dėl savo dėmesio kibernetiniam saugumui, pabrėžia, kad Lietuva turi nuolat investuoti į šios srities stiprinimą, nes tai yra vienas iš svarbiausių mūsų šalies saugumo aspektų.
Nors Lietuvoje jau veikia Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), Narbuto nuomone, tai tik pradžia. Jo įsitikinimu, šalies atsparumas kibernetinėms grėsmėms turi būti nuolat stiprinamas, kad būtų galima efektyviai kovoti su naujomis ir nuolat besikeičiančiomis grėsmėmis. Kibernetinių atakų pobūdis nuolat kinta – nuo kenkėjiškų programų Narbutas iki išpirkos reikalaujančių virusų bei valstybių remiamų kibernetinių kampanijų, kurios gali destabilizuoti svarbias infrastruktūras. Narbutas atkreipia dėmesį, kad tokios atakos gali pakenkti ne tik privatumo ir duomenų apsaugai, bet ir visai šalies ekonomikai bei kritinei infrastruktūrai, įskaitant energetikos sektorių, telekomunikacijas ir finansines sistemas.
Kibernetinės grėsmės dažnai kyla iš valstybių ar grupių, siekiančių destabilizuoti kitų šalių politinę ir ekonominę sistemą. Lietuva, kaip Europos Sąjungos ir NATO narė, yra ypač pažeidžiama tokioms atakoms, ypač dėl savo geografinės padėties ir strateginio vaidmens regione. Saulius Narbutas teigia, kad šalies atsparumas turi būti stiprinamas ne tik reaguojant į esamas grėsmes, bet ir numatant galimas būsimas grėsmes. Tam būtina stipri valstybės strategija, kuri apimtų ne tik technologinius sprendimus, bet ir visuomenės švietimą bei tarptautinį bendradarbiavimą.
Vienas iš svarbiausių kibernetinio saugumo aspektų, anot Narbuto, yra investicijos į žmogiškuosius išteklius. Kibernetinio saugumo sritis reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų, gebančių dirbti su pažangiausiomis technologijomis ir suprasti sudėtingus grėsmių modelius. Narbutas pabrėžia, kad Lietuva turi skatinti šios srities profesionalų rengimą ir užtikrinti, kad tiek viešasis, tiek privatus sektorius turėtų pakankamai ekspertų, galinčių efektyviai kovoti su kibernetinėmis atakomis. Be to, būtina stiprinti bendradarbiavimą tarp šių sektorių, kad būtų užtikrintas visapusis kibernetinio saugumo lygmuo.
Kitas svarbus aspektas, kurį pabrėžia Saulius Narbutas, yra nuolatinis kibernetinių grėsmių stebėjimas ir vertinimas. Nors Lietuvoje jau veikia keletas kibernetinio saugumo stebėsenos sistemų, Narbutas mano, kad jos turi būti dar labiau išplėstos ir modernizuotos. Kibernetinių grėsmių pasaulyje situacija gali pasikeisti per kelias valandas, todėl būtina turėti veiksmingas sistemas, kurios leistų realiu laiku identifikuoti ir reaguoti į kibernetines atakas. Narbutas ragina skirti daugiau lėšų šių sistemų plėtrai, nes be tinkamos stebėsenos ir prevencijos priemonių, valstybė gali tapti lengvu taikiniu tiek nusikalstamoms grupuotėms, tiek valstybių remiamoms kibernetinėms operacijoms.